Gruodžio 15-ąją buvo minima tarptautinė arbatos diena. Visame pasaulyje senas tradicijas turintis gėrimas populiarumo nepraranda ir Lietuvoje, o kai kurios lietuviškos žolelių arbatos šiuo metu sulaukia didžiausio pirkėjų dėmesio, nes padeda sustiprinti imunitetą ir jaustis sveikiau.
Šaltuoju metų laiku arbatos įsigyjama kone pusantro karto daugiau negu pavasarį ir vasarą. O šventiniu Kalėdų laikotarpiu kai kurių arbatų paklausa pakyla net 2–3 kartus, lyginant su kitais mėnesiais. Juk pakuotė gardžios arbatos – šilta ir labai universali dovana.
Pirkėjai vis labiau vertina lietuviškas žolelių arbatas – karštu vandeniu užpilti mišiniai šaltuoju metų laiku padeda sustiprinti imunitetą, palengvina kovą su peršalimo virusais. Erškėčių vaisiai, liepų ir ramunėlių žiedai, melisų lapai, čiobreliai ir raktažolių šaknys – tai tik keli ingredientai, kurie naudojami populiariausioms arbatoms gaminti.
Pasak eksperto, įdomu tai, kad tiek juodoji, tiek žalioji arbata gaminama iš to paties augalo – kininio arbatmedžio – lapų. Skirtingos gamybos technologijos, oksidacijos ir fermentacijos procesai sukuria didžiausius skirtumus: vieni lapeliai nuskinami labai švieži ir jų oksidacija sustabdoma, todėl arbata tampa žaliąja, kiti lapeliai nuskinami vėliau ir džiovinami gauna daugiau deguonies, todėl patamsėja ir įgyja intensyvesnį aromatą – tampa juodąja arbata. Ir žalioji arbata, ir juodoji arbata yra puikus antioksidantų šaltinis, todėl padeda saugoti organizmą nuo vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų.
Atkreipiame dėmesį, kad geriausia įsigytą arbatą suvartoti per metus, nes vėliau arbatžolės ima prarasti vertingąsias savybes.